Referatas Ar sveikai maitinosi senovės lietuviai?

9.8 (3 atsiliepimai)

Apimtis
1114 žodžiai (-ių)
Kategorija
Sveikata

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


Ar sveikai maitinosi senovės lietuviai?

Įvadas

Nuo vaikystės mus lydi šilčiausi prisiminimai apie gimtuosius namus. Žmogus kaip medis įauga į savo tėvų žemę ir iš čia semiasi stiprybės visam gyvenimui.

Čia, tėvų žemėje, įmintas pirmasis žingsnis, čia iš Motinos rankų gautas pirmasis duonos kąsnis.

Mūsų senolių Lietuva ištvėrė skaudžius istorijos posūkius, bet ji išlaikė savo senelių ir tėvų papročių brandumą, tradicijų gyvybingumą. Niekas nenuėjo į užmarštį, nes šeimų šaknyse išliko gyvas dvasingumas. Įvairių švenčių, papročių, tradicijų saugojimas – kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuvių maisto tradicijos yra glaudžiai susijusios su llietuvių šventėmis, papročiais, kurie taip pat glaudžiai susiję su metų laikais. Lietuva , galime teigti, visais laikais buvo žemdirbių kraštas, todėl ir senoji religija, šventės, tradicijos, buvo susiję su žeme.

Nagrinėjant bočių papročius , šventes, mitybą, labiausiai pasižymėjo P.Dundulienė, J.Ambrazevičius, J.Basanavičius, J.Balys ir kiti autoriai. Taip pat daug medžiagos mes randame sakmėse, pasakose, kitose etnokultūros šakose.

Pasirinkau šią temą, nes jau keleri metai domiuosi senuoju lietuvių paveldu. Labiau domėjausi pagonių religija, taip pat folkloru, amatais, mitybai skyriau mažai dėmesio. Todėl turiu pprogą pagilinti savo žinias šioje srityje.

Tikslas:

Atskleisti ar sveikai maitinosi senov4s lietuviai.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti istorinius, geografinius veiksnius, nuo kurių priklausė lietuvių mityba.

2. Išsiaiškinti lietuvių liaudies švenčių, papročių, apeigų sąsają su mityba.

3. Išsiaiškinti kuo maitinosi senovės lietuviai.

Turinys

Įvadas…………………………3

1. Senovės lietuvių mityba ir jos priklausomybė nuo įvairių vveiksnių…………4

1.1 . Seniausios istorinės žinios apie aisčius, jų pragyvenimo šaltinius ir ūkį…….4

1.2 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas……………..5

1.3 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas……………..6

Išvados…………………………9

Literatūra…………………………10

Įvadas

Nuo vaikystės mus lydi šilčiausi prisiminimai apie gimtuosius namus. Žmogus kaip medis įauga į savo tėvų žemę ir iš čia semiasi stiprybės visam gyvenimui.

Čia, tėvų žemėje, įmintas pirmasis žingsnis, čia iš Motinos rankų gautas pirmasis duonos kąsnis.

Mūsų senolių Lietuva ištvėrė skaudžius istorijos posūkius, bet ji išlaikė savo senelių ir tėvų papročių brandumą, tradicijų gyvybingumą. Niekas nenuėjo į užmarštį, nes šeimų šaknyse išliko gyvas dvasingumas. Įvairių švenčių, papročių, tradicijų saugojimas – kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuvių maisto tradicijos yra glaudžiai susijusios su lietuvių šventėmis, papročiais, kurie taip pat glaudžiai susiję su metų laikais. Lietuva , ggalime teigti, visais laikais buvo žemdirbių kraštas, todėl ir senoji religija, šventės, tradicijos, buvo susiję su žeme.

Nagrinėjant bočių papročius , šventes, mitybą, labiausiai pasižymėjo P.Dundulienė, J.Ambrazevičius, J.Basanavičius, J.Balys ir kiti autoriai. Taip pat daug medžiagos mes randame sakmėse, pasakose, kitose etnokultūros šakose.

Pasirinkau šią temą, nes jau keleri metai domiuosi senuoju lietuvių paveldu. Labiau domėjausi pagonių religija, taip pat folkloru, amatais, mitybai skyriau mažai dėmesio. Todėl turiu progą pagilinti savo žinias šioje srityje.

Tikslas:

Atskleisti ar sveikai maitinosi senov4s lietuviai.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti iistorinius, geografinius veiksnius, nuo kurių priklausė lietuvių mityba.

2. Išsiaiškinti lietuvių liaudies švenčių, papročių, apeigų sąsają su mityba.

3. Išsiaiškinti kuo maitinosi senovės lietuviai.

Turinys

Įvadas…………………………3

1. Senovės lietuvių mityba ir jos priklausomybė nuo įvairių veiksnių…………4

1.1 . Seniausios istorinės žinios apie aisčius, jų pragyvenimo šaltinius ir ūkį…….4

1.2 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas……………..5

1.3 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas……………..6

Išvados…………………………9

Literatūra…………………………10

1. Senovės lietuvių mityba ir jos priklausomybė nuo įvairių veiksnių.

1.1. Seniausios istorinės žinios apie aisčius, jų pragyvenimo šaltinius ir ūkį.

Aisčiai gyveno labai nuošaliai nuo senųjų Europos centrų. Jų kraštas neturėjo jokių ypatingų turtų, kurie būtų traukę senųjų tautų pirklius. Tad labai ilgai senųjų kultūrų tautoms aisčių kraštas buvo mažai težinomas, ir todėl apie seniausią aisčių praeitį ir jų gyvenimą nedaug teturime žinių. Pirmas, kuris duoda platesnių žinių apie aisčius, yra I amžiaus pabaigoje gyvenęs romėnų istorikas Tacitas. Savo veikale ,,Germania“ , jis paskiria vieną skyrelį ir aisčiams, kur trumpai aprašo jų gyvenimą, tikybą.

Viduramžio žinių apie aisčius pasitaiko daugely to meto kronikų. Keliautojai mums paliko savo kelionių aprašymų, iš kurių taip pat šį tą sužinome apie aisčius. Įdomiausiai minimi aisčiai IXa jūrininko Vulfstano pasakojime. Buvęs Prūsuose , jis gana smulkiai nupasakoja aisčių gyvenimo būdą ir papročius.

Daugiausia žinių apie aisčius randama nuo X amžiaus. Kai XIII a. aisčių krašte aatsiranda vokiečių ateivių valstybės, tai žinių apie aisčius dar pagausėja, nes jų jau teikia ir vokiečiai. Įsikūrus vieningai lietuvių valstybei, istorinių šaltinių atsiranda ir pačioje Lietuvoje.

J.Jakšto teigimu, kaip ir visoms pasaulio tautoms, taip ir aisčiams pragyvenimo šaltinius nulėmė krašto gamta. Mūsų kraštas buvo labai miškuotas ir pelkėtas. Kilnotis iš vienos vietos į kitą buvo nelengva, dėl to aisčiai buvo sėslūs. Žemė visame krašte buvo derlinga, o klimatas palankus žemės ūkiui. Senoliai augino javus, kanapes, linus. Augino ir vaismedžių: obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių. Nežinia ar jie auginosi daržovių. Greta žemės ūkio veisė gyvulius, naudojosi pačios gamtos, ypač miško, turtais.

Gyvulininkystė aisčių kraštuose negalėjo būti didelio masto, nes čia nebuvo plačių ganyklų. Galėjo laikyti tik nedidelius būrius gyvulių, kurie ganydavosi arti sodybų ( kad nepaklystų miškuose). Tačiau savo reikmėm jie turėjo pakankamai gyvulių ir paukščių : arklių , karvių, ožkų, avių, kiaulių, vištų, ančių, žąsų ir t.t. Kai kurie šaltiniai liudija , kad senovėje aisčiai gėrė ir kumelių pieną.

Bet vis dė...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1114 žodžiai iš 2227 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Ar sveikai maitinosi senovės lietuviai?

Įvadas Nuo vaikystės mus lydi šilčiausi prisiminimai apie gimtuosius namus. Žmogus kaip medis įauga į savo tėvų žemę ir iš čia semiasi stiprybės visam gyvenimui. Čia, tėvų žemėje, įmintas pirmasis žingsnis, čia iš Moti...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Alkoholizmas

– tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Ligos priežastys Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Mobilieji telefonai ir sveikata

Visiems, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, atėjo neramūs laikai. Pernai vieno Anglijos laikraščio antraštė klykė: ,,Mobilusis telefonas nužudė mano vyrą!” Vasario mėnesį kai kas ėmė tvirtinti, jog korinio ryšio tele...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
BURNOS HIGIENOS PRIEMONĖS

Dantų šepetėlis. Jis turi būti paprastas, patogus, ilga rankenėle, trumpa galvute (galvutės optimalus ilgis 20 – 25 mm.). Dantų šepetėliai, priklausomai nuo šerių (geriau naudoti sintetinio pluošto šepetėlius – jie yra e...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Profilaktiniai sveikatos tikrinimai, tvarka ir apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1. SVEIKATOS PATIKRINIMŲ SVARBA 4 1.1. Tikslai 4 2. DARBDAVIO, DARBUOTOJO IR GYDYTOJO PAREIGOS PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ METU 5 3. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA 6 3.1. Kaip vyksta profilaktiniai darb...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą