Ar mylimas žmogus visada laimingas?

Ar mylimas žmogus visada laimingas?

Meilė - tai nenusakomas jausmas, kuris vienus gali pakylėti iki platybių, o kitus nugramzdinti į vienatvę.Dažniausiai meilė pasireiškia prisirišimu, vieningumu, atsakomybe,begaline laime.Yra teigiama, kad be meilės žmogus nebūtų toks, koks yra, nes dažniausiai meilė ir suteikia žmogui suvokimą apie gyvenimą, jo išbandymus.Juk šį nuostabų jausmą yra pajutęs beveik kiekvienas, nors kartą.Mylinčiam žmogui gyvenimas visada atrodo daug gražesnis ir šviesesnis.Todėl meilė ir yra viena iš svarbiausių vertybių.Meilės patirtys gali ir liūdinti bei skaudinti.Tada klausiame savęs kodėl visi kalba apie meilę, kaip apie gražiausią jausmą padarantį žmogų laimingu? Kiekvienas mylinčio žmogaus atvejis yra individualus. Tad tai leidžia užduoti reikšmingą klausimą – ar mylimas žmogus visada laimingas? Todėl remdamasi Igno Šeiniaus romanu „Kuprelis“ stengsiuosi atsakyti į iškilusį klausimą.

Meilė tai jausmas, skatinantis kūrybą, pakeičiantis žmogų įvairiomis pusėmis, suteikiantis vilčių ir noro gyventi. Tačiau kas nutinka, patyrus meilę be atsako ar mylimojo išdavystę? Dažnai apie tai kalbama literatūroje. Garsaus XX a. lietuvių ir švedų rašytojo, Lietuvos diplomato bei spaudos darbuotojo Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“ pasakojama apie ypatingai mylinčio vyro gyvenimo istorija. Olesis, pagrindinis kūrinio veikėjas, žmonių vadinamas Kupreliu dėl savo kupros, yra neeilinė, savitai tragiška, nepaprastai jautri asmenybė, kuri pasižymi emocijų stiprumu, išgyvenimų gilumu, meniniais sugebėjimas. Kuprelis patyrė labai tyrą meilę, kuri nesibaigė laimingai. Dar būdamas jaunas įsidarbino vargoninku Skardžių bažnyčioje, tame pačiame krašte, kur kadaise jo tėveliai gyveno. Kaip Kuprelis sakė: „Skardžiuose ir pažinau Gundę, Kunigundą Gervydžiukę, kuri mano nykų gyvenimą buvo nušvietus”. Jų meilės istorija prasidėjo bažnyčioje.Kuprelis Gundę įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, jam buvo džiugu matyti nepaprasto grožio ir manierų mergina, ...