APSKRIČIŲ VALDYMAS

APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS

TURINYS 1

ĮŽANGA 2

1. Vietos valdymas LR 3

2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4

3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4

4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4

4.1 Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialinėje sferoje 4

4.2 Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio srityje 4

4.3 Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais 4

4.4 Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos sferoje 4

4.5 Apskrities viršininko įgaliojimai, susiję su sveikatos priežiūra ir farmacine veikla 4

4.6 Apskrities viršininko įgaliojimai kitais klausimais 4

5. Apskrities viršininko santykiai su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis 4

IŠVADOS 4

RESUME 4

Naudotos lliteratūros sąrašas 4

Norminiai aktai 4

Kita naudota literatūra 4

PRIEDAS 4ĮŽANGA

Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis, kuris yra numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnyje , taip pat pažymima, kad aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Todėl pirmiausia reikėtų apibrėžti viešojo valdymo sąvoką, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme: tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.

Valstybės valdymo sistema valdžios tteritorinės organizacijos aspektu – tai sistema, susidedanti iš įvairaus skaičiaus valdymo lygių. Lietuvos Respublikoje išskiriami du viešojo valdymo lygmenys:

1) centrinis viešasis valdymas;

2) regioninis viešasis valdymas.

Regioninis viešasis valdymas įgyvendinamas apskričių ir savivaldybių lygiu . Šie administraciniai teritoriniai vienetai sudaromi siekiant ssudaryti normalias valstybės valdymo sąlygas, efektyviai valdyti valstybę.

Šio kursinio darbo tema yra tiesiogiai susijusi su aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių valdymu. Reikėtų trumpai apžvelgti apskričių steigimo, valdymo organizavimo raidą. Taip pat aptarti apskrities valdymą, kurį per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Labai svarbu paminėti apskrities viršininko įgaliojimus įvairiose valdymo srityse.

Pagal galiojančius teisės aktus apskrities viršininkui yra priskiriamas valstybės politikos įgyvendinimas socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Šis pareigūnas vykdo valstybines regionines programas, koordinuoja apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų teritorinių padalinių veiklą, taip pat derina savivaldos vykdomųjų institucijų veiklą įgyvendinant regionines programas, numato prioritetines apskrities raidos kryptis. Dėl šių iitin svarbių funkcijų, priskirtų apskrities viršininkui ir jo administracijai, yra būtina organizuoti racionalų ir efektyvų apskričių valdymą.1. Vietos valdymas LR

Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Būtent šioje nuostatoje yra unitarinės valstybės santvarkos konstitucinis įtvirtinimas, išreiškiantis vieningos ir nedalomos valstybės idėją. Tačiau racionalaus valdymo organizavimo sumetimais visų, taip pat ir vieningų unitarinių, valstybių teritorija turi savo vidinę struktūrą, t.y.valstybės teritorija būna suskirstyta į tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdžios įstaigos. Tai yra numatyta ir Konstitucijos 11 straipsnyje: Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas. Pažymėtina, kad šias konstitucines nuostatas patikslina ir išplėtoja Konstitucijos X skirsnio „Vietos savivalda ir valdymas“ normos. Pirma, minėtame skirsnyje yra įtvirtintos nemažiau kaip dvi administracinių vienetų pakopos (grandys). Antra, skirtingų pakopų (grandžių) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: žemutiniams (t. y. pirmosios pakopos) vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teisę, aukštesniuosiuose (t.y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdymą organizuoja Vyriausybė.

Šios konstitucinės nuostatos yra detalizuotos 1994 metų liepos 19 dieną priimtame Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme , kurio 1straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Minėto įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta:Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.

Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi būti tikslinamos pasikeitus savivaldybių skaičiui arba jų riboms. Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma.

Vietos valdymas yra valstybinio valdymo (t.y. vykdomosios valdžios) funkcijų vykdymas vietose – administraciniuose vienetuose. Vietos valdymo funkcijas ppaprastai vykdo centrinės valdžios paskirti pareigūnai arba jų suformuotos institucijos, dažniausiai veikiantys centrinės valdžios vardu ar jos pavedimu (įgaliojimu). Yra laikomasi nuomonės, kad vietos valdymas – tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdžios) dalis, jo tęsinys vietose. Dažnai tai apibūdinama kaip valdžios dekoncentracija, t.y. centrinės valdžios įgaliojimu perkėlimas į vietas – administracinius vienetus.

Lietuva priskirtina prie unitarinių valstybių su dviem – valstybiniu ir vietiniu -valdymo lygiais. Nors Lietuvos valstybės teritorija padalinta į aukštesniuosius ir žemesniuosius administracinius vienetus, tačiau viešojo administravimo subjektai aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose (dekoncentruotos administracijos, Vyriausybės atstovas, apskrities viršininkas su jam pavaldžia administracija) nesudaro savarankiško valdymo lygio, o tėra valstybinio valdymo lygio regioninė administravimo grandis.

Daugelyje Europos valstybių vietos valdymas organizuojamas aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose – regionuose, departamentuose, provincijose, prefektūrose ir pan. – suteikiant jiems nemažą savarankiškumą. Tokiuose administraciniuose vienetuose centrinei valdžiai atstovauja vyriausybės (o kai kur – valstybės vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareigūnai: prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. Šie pareigūnai vietose vadovauja daugumai valstybės įstaigų, vykdo koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypač kai yra išplečiamas .jų savarankiškumas, paprastai vadinamas regionalizmu.

Valstybės valdymo sistema valdžios teritorinės organizacijos aspektu – tai sistema, susidedanti iš įvairaus skaičiaus valdymo lygių. Jų paprastai būna nuo 2 iki 4. Valdžios institucijų ssudėtis ir jų vykdomos funkcijos tam tikrame valdymo lygyje priklauso nuo įvairių veiksnių, tame skaičiuje ir nuo to, ar valstybė yra unitarinė ar federacinė: federacinėse valstybėse paprastai būna keturių valdymo lygių sistema, o unitarinėse valstybėse – dviejų ar trijų valdymo lygių sistema.

Visi valdymo lygiai žemiau nacionalinio valdymo lygio yra vadinami subnacionaliniais valdymo lygiais.

Antrajame nuo apačios subnacionaliniame valdymo lygyje steigiamos ir veiklą vykdo dvi atskiros administravimo subjektų grupės:

1) savaveiksmiškumo pagrindais veikiančios regioninės valdžios institucijos arba kitaip decentralizuotos administracijos. Būtent šių institucijų buvimas suprantamas kaip būtina atskiro valdymo lygio egzistavimo sąlyga;

2) teritorinės valstybinio administravimo, o atskirais atvejais – dar aukštesnio administravimo lygio institucijos ir įstaigos, t.y. aukštesnio lygio (ar lygių) atstovybės vietose.

Savo ruožtu teritorinės valstybinio administravimo struktūros antrajame nuo apačios subnacionaliniame valdymo lygyje, tiksliau antrojo nuo apačios valdymo lygio regioninės valdžios institucijų administruojamose teritorijose, gali būti dviejų rūšių:

1) centrinių valstybinio administravimo institucijų dekoncentruotos administracijos (kaip antai, agentūros, valdybos, tarnybos ir pan.) steigiamos tam, kad geriau ir greičiau įvykdyti priimtus sprendimus, priartinti paslaugą prie vartotojo;

2) prefekto tipo valstybinio administravimo institucijos (kada „centrui“ atstovauja ir tam tikrus įgaliojimus jo vardu vykdo paskirtas valstybės pareigūnas – prefektas). Šios rūšies institucijų buvimas yra pakankama sąlyga, kad jų administruojamą teritoriją laikyti valstybės teritorijos administraciniu vienetu, jei ta teritorija nesutampa su regioninės

valdžios administruojama teritorija ar jos iš viso nėra.

Prefekto tipo valstybinio administravimo institucijos (tai taip pat objektas, kuris šiuo metu domina Lietuvą) paprastai vykdo funkcijas, priskirtinas tokioms funkcijų grupėms:

a) kontrolės (priežiūros) funkcijos (savivaldos institucijų veiklos administracinė priežiūra ir kitos kontrolės funkcijos) bei ikiteisminis ginčų nagrinėjimas;

b) kitos valstybinio administravimo funkcijos (teritorijų planavimas, valstybinės regioninės politikos įgyvendinimas, transporto priemonių registro tvarkymas, įmonių registro tvarkymas, gyventojų registro tvarkymas, civilinė Sauga, regioninės reikšmės viešųjų paslaugų administravimas, valdžios institucijų, esančių tame administraciniame vienete, veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimo skatinimas, ttarpininko tarp centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo funkcijų vykdymas ir pan.).

Prefekto įgaliojimai atskirose valstybėse ženkliai skiriasi: vienose šalyse prefektas vykdo tik kontrolės funkcijas, kitose – tik valstybinio administravimo, trečiose – abiejų grupių funkcijas.

Tai gi reikėtų pabrėžti, kad apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities valdymo organizavimą reguliuoja įstatymas. Dabar Lietuvoje yra dešimt apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Apskritis yra Lietuvos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas. Jo valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas VVyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė.2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę

Norint objektyviai įvertinti esamą situaciją apskričių valdymo srityje, pirmiausia reikėtų apžvelgti pastarojo administracinio vieneto steigimo, jo valdymo organizavimo kelią.

Analizę galima būtų pradėti nuo 1990 metų, tada atstačius Nepriklausomybę mūsų valstybės vykdomosios vvaldžios sistema buvo trijų lygių:

l. Valstybinės valdžios sistema Vyriausybė – ministerijos, departamentai, tarnybos ir kt.

2. Dviejų lygių savivaldos sistema:

a) aukštesniosios pakopos savivaldybės;

b) žemesniosios pakopos savivaldybės;

1990 metų kovo mėnesį buvo suformuota Vyriausybė tą patį kovo mėnesį įvyko rinkimai į vietos savivaldos atstovaujamosios valstybinės valdžios organą – Liaudies deputatų tarybas. Šios tarybos savo veiklą pradėjo pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymą, kuris buvo priimtas 1990 vasario 10 dieną.

Šiuo įstatymu buvo įtvirtinti du savivaldos lygiai – dvi pakopos; žemesnioji ir aukštesnioji. Žemesniosios pakopos savivaldybėms buvo priskirta; apylinkės, gyvenvietės (valsčiai), rajonų (apskrities) miestai. Aukštesniosios pakopos savivaldybėms buvo priskirti rajonai (apskritys) ir respublikos miestai. Buvo aiški atgimimo metų tendencija – grįžti prie tarpukario Lietuvos teritorijos administracinio skirstymo ir tada vartotų sąvokų administracinių vienetų pavadinimų. <

Jau 1990 metais buvo pradėta rengti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo koncepcija, siekiant pertvarkyti teritorijos administracini suskirstymą bei reformuoti valstybės valdymą.

Vyriausybė 1990 metų lapkričio mėnesį pritarė tokiai koncepcijai ir 1991 metų sausio mėnesį pavedė Ekonomikos ministerijai parengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo ir Vilniaus apskrities sudarymo. Buvo sudaryta darbo grupė, pateikusi kelis projekto variantus. Tačiau prie šių klausimų buvo grįžta tik 1992 metų rugpjūčio mėnesį, kai Ministro Pirmininko potvarkiu prie Ekonomikos ministerijos buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuri 11993 metų gegužės mėnesį buvo pertvarkyta į savarankišką darbo grupę savivaldos ir administracinei teritorinei reformai rengti.

Jau 1992 metais buvo pradėtos steigto regioninės institucijos. Regioninius padalinius turėjo Valstybės kontrolės departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo inspekcija, Civilinės saugos, Veterinarinė tarnyba ir įvairūs registrus tvarkančios institucijos. Naujai steigiamos regioninės institucijos aptarnaudavo skirtingas teritorijas, jų būstinės taip pat buvo skirtingose gyvenamosiose vietovėse, jų veikla vietose buvo visiškai nekoordinuojama tokia išskaidyta tiek instituciniu tiek teritoriniu požiūriu veikla neprisidėjo prie gyventojų aptarnavimo gerinimo.

1992 metais Konstitucijos projekto rengėjai suformavo Konstitucijos X skirsnį, kurio 119-124 straipsniai skirti savivaldai ir valdymui, kuriuose suformuoti savivaldos ir aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo principai.

1992 metų lapkričio 19 dieną buvo priimtas Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Buvo nustatyta Vyriausybės skiriamo atstovo regione kompetencija, jis galėjo sustabdyti ir užprotestuoti atitinkamoje taryboje ar Lietuvos Respublikos Vyriausybėje savivaldybės valdymo organų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar poįstatyminių aktų.

1993 metų liepos l dieną buvo priimtas Vyriausybės atstovo įstatymas , kuriame išsamiai nustatytos Vyriausybės atstovo teisės ir pareigos, greta pagrindinės priežiūrinės funkcijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas prižiūri ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Vyriausybės atstovams įstatymu buvo suteiktos ir koordinacinio pobūdžio funkcijos: teikti informaciją savivaldybių tarybų nariams iir savivaldybių pareigūnams bei kitiems tarnautojams apie Vyriausybės veiklos ekonomines ir socialines, kultūros, švietimo bei ekologines programas konsultuoti šių programų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Seimas 1994. metų liepos 19 dieną priėmė Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą , kuriame nustatė 10 apskričių. Tokį sprendimą dėl apskričių skaičiaus lėmė tai, kad apskrityse nenumatyta savivalda, jose valdymą organizuoja Vyriausybė ir joms turi būti perduodama dalis ministerijų funkcijų. Didesnis apskričių skaičius žymiai padidintų valstybės valdymo išlaidas.

Daug dėmesio ir diskusijų susilaukė (kompetencijos) funkcijų apskričių viršininkams nustatymo klausimai.

Buvo pasirinktas modelis pagal kurį buvo nustatyta, kad savivaldybės decentralizuotai sprendžia kasdieninius klausimus susijusius su gyventojų aptarnavimu, paslaugų jiems teikimu būsto, socialinių, švietimo, kultūros, vietos transporto ir kitose srityse. Apskritys įgyvendina Vyriausybės funkcijas regionuose, valstybės vykdomų reformų įgyvendinimą.

1994 metų gruodžio 15 dieną Seimas priėmė Apskrities valdymo įstatymą, kuriuo nustatė pagrindinius apskrities valdymo organizavimo principus, apskrities valdytojo (viršininko) kompetenciją – uždavinius ir įgaliojimus atskirais valdymo klausimais, apskrities valdytojo (viršininko) santykius su savivaldos ir valstybės valdymo institucijomis, apskrities veiklos organizavimo taisykles.

1994 metų gruodžio 20 dieną buvo priimtas įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo , kuriame nustatyti apskričių valdytojų skyrimo, patalpų suteikimo apskričių valdytojų administracijoms ir minėto įstatymo įgyvendinimo terminai bei tvarka. Pradėjus praktinius Apskrities valdymo įgyvendinimo darbus paaiškėjo, kkad funkcijas perduoti iš savivaldybių apskritims didelių problemų nekilo. Tačiau funkcijų perdavimas iš ministerijų apskritims nuo pirmųjų žingsnių vyko labai sunkiai. 1995 metų sausio 31 dieną priimtas įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo papildymo nauju 3 straipsniu , kuriame pakeista žemėtvarkos ir žemės ūkio vedėjų skyrimo tvarka.

Buvo priimta dar keletas pataisų : 1996 balandžio 2 dieną buvo papildytas 5 straipsniu , jame buvo nustatyta bendra norma perduoti iki 1996 metų rugsėjo l dienos apskričių valdytojams apskrities valdymo įstatyme nustatytas funkcijas. Taip pat 1996 m. gegužės 30 d.priėmus Apskrities valdymo įstatymo 6 straipsnio l punkto pataisas apskrities valdytojo įgaliojimai buvo sumažinti – apribota teisė steigti aukštesniąsias ir profesines mokyklas.

1996 metų gruodžio 12 dieną buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybės atstovo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Šiame įstatyme apskrities valdytojo sąvoka buvo pakeista į apskrities viršininko sąvoką. Vyriausybės atstovo įstatymą pripažinus netekusiu galios, jo įgaliojimai buvo suteikti apskrities viršininkui. Apskrities viršininkas tapo valstybės pareigūnu viename asmenyje sukoncentravusiu didelę valdžią, galinčiu daryti žymią įtaką savivaldybių veiklai.

Per 1997 metus vis buvo keičiami Apskrities valdymo įstatymo straipsniai, nustatantys apskrities viršininko įgaliojimus švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos, teritorijų planavimo ir paminklotvarkos, žemėtvarkos ir žemės ūkio bei kai kuriais

kitais klausimais.

1998 metų vasario 18 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybės atstovo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos „A“ lygio valdininkų pareigybių sąrašo papildymo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”. Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo sprendimą 1998 metų gegužės 14 dieną buvo priimtas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas . Šiuo įstatymu buvo nustatyti savivaldybių administracinę priežiūrą vykdančių ppareigūnų įgaliojimai, bei šios priežiūros vykdymo tvarka. Pagal šį įstatymą Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyria.usybės atstovai. 1998 metų spalio 15 dieną priimtame Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimu netekusiu galios įstatyme , buvo pripažinti netekusiais galios Apskrities valdymo įstatymo straipsniai, kuriais buvo suteiktos teisės apskrities viršininkams vykdyti administracinę savivaldybių priežiūrą bei Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas pripažintas netekusiu galios.3. Apskrities viršininkas ir jo administracija

Apskrities valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas VVyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.

Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kkitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė. Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.

Apskrities viršininkas įgyvendina valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Šie apskrities viršininko įgaliojimai yra neabejotinai labai svarbūs, todėl juos plačiau reikėtų aptarti atskiruose skyriuose.

Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi. Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai, neviršijantys jo kompetencijos, privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja . Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo, tturi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities pavadinimu. Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus tvirtina bei darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Apskrities viršininkas organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos veikla; teikia Vyriausybei apskrities lėšų sąmatos projektą; įstatymų ir kitu teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus, administracijos departamentų, skyrių ir padaliniu vadovus, sudaro su šiais darbuotojais darbo sutartis; neviršydamas nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo, tvirtina administracijos etatų ssąrašą; organizuoja apskrities tarybos posėdžius ir jiems vadovauja. Kai apskrities viršininko nėra, jo pareigas eina apskrities viršininko pavaduotojas.

Apskrities viršininkas turi pavaduotoją arba du, jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas apskrities viršininko teikimu.

Apskrities viršininko pavaduotojas, nesant apskrities viršininkui, vadovauja apskrities viršininko administracijai. Taip pat jis įgyvendinti valstybės politiką socialinio parūpinimo, švietimo, sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse, vykdo apskrityje valstybines ir tarpregionines programas Numato prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengia programas Koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, derina savivaldos vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas.

Apskrities viršininko administracijos sekretoriui yra priskirtos tokios funkcijos: organizuoti apskrities viršininko administracijos ūkinę veiklą bei vidaus tvarkomųjų dokumentų rengimą, kontroliuoti užduočių vykdymą. Atsakyti už personalo valdymą apskrities viršininko administracijoje, leisti potvarkius personalo darbo organizavimo, raštvedybos ir ūkio reikalų tvarkymo klausimais. Teikti apskrities viršininkui tvirtinti apskrities viršininko administracijos struktūrą ir etatų sąrašus. Ruošti darbo planus Regininės plėtros tarybai, organizuoti šios tarybos posėdžius. Koordinuoti apskrities viršininko administracijos struktūrinių padalinių darbą. Organizuoti apskrities įmonių, įstaigų, organizacijos pasitarimus. Kontroliuoti gautų dokumentų ir pavedimų savalaikį vykdymą. Vykdyti kitus Apskrities viršininko pavedimus.

Taip pat apskrities .viršininko administracijoje dirba patarėjai, pavyzdžiui, patarėjas kultūrai, atstovas rryšiams su visuomene.

Apskrities viršininko administracija yra padalinta į departamentus, atliekančius tam tikrą, jiems priskirtą funkciją, pavyzdžiui, Regioninės plėtros, Civilinės saugos departamentai. Taip pat galima būtų išskirti ir skyrius, tokius kaip: Audito skyrius, Kaimo plėtros programų ir t.t. Apskrities viršininko administracijos struktūra gali truputį skirtis nuo kitos apskrities viršininko administracijos.

Apskrities viršininkas inicijuoja Regiono plėtros tarybos sudarymą ir šaukia pirmąjį posėdį. Plačiau apie tai kalbama skyriuje “Apskrities viršininko įgaliojimai kitais klausimais”.

Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, turi ne tik pareigų, bet ir teisių. Jis turi teisę teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti bei išvadas dėl parengtų valstybinių ir tarpregioninių programų projektų. Taip pat teikti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais. Apskrities viršininko teisė yra dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskrities valdytojo kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių bei savivaldos institucijų posėdžiuose. Jis gali prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimus ir jiems pirmininkauti. Be to, gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją savo kompetencijos klausimais. Dar viena svarbi apskrities viršininko teisė yra įstatymų nustatytais atvejais imtis papildomų priemonių gyventojų bei jjų turto saugumui užtikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti. Spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus apskrities viršininkas turi teisę sudaryti ekspertu komisijas klausimams nagrinėti ir išvadoms pateikti, nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius. Taip pat, kai yra susitarta, kooperuoti savivaldybių lėšas numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti. Apskrities viršininko viena iš svarbiausių teisių yra įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu. Apskrities viršininkui suteikta teisė pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaikyti ryšius su užsienio valstybių regionų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse

4.1 Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialinėje sferoje

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus apskrities administravimas švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais apima tam tikras funkcijas. Apskrities viršininkas įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų socialinių paslaugų institucijas, atsako už nurodytų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą.

Štai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 str. yra nurodytos funkcijos, kurias atlieka apskrities viršininkas švietimo srityje. Kaip jau buvo minėta, apskrities viršininkas Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus. Raštu aprobuoja apskrities nevalstybinių

ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą. Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo padalinius. Užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą. Organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus. Prižiūri, kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad visi apskrities teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga. Sudaro ssą...