Aplinkos kokybės valdymas. Radiacinė sauga. Branduolinė energetika

ĮVADAS
Kiekvienas išgirdęs žodį radiaciją pirmiausia pradeda galvoti apie branduolines elektrines ir jose įvykstančias katastrofas. Tačiau radiacija mus supa kiekvieną dieną nepaisant kur esame. Ji sklinda iš kosmoso, žemės gelmių ir žinoma žmogaus sukurtų dirbtinių radiacijos šaltinių: rentgeno aparato ir kitų. Žinant radiacijos kilmę suvokiame, kad ji yra pavojinga tiek žmogui, tiek pačiai gamtai. Todėl šiame darbe plačiau aptarsime radiacijos šaltinius, o labiausiai nagrinėsime vieną iš jų - branduolinę energetiką.
Susipažinsime su Lietuvoje veikiančiomis institucijomis siekiančiomis apsaugoti tiek žmogų, tiek aplinką nuo žalingųjų radioaktyviųjų atliekų atsirandančių iš atominėje elektrinėje naudojamo branduolinio kuro, taip pat aptarsime, kaip atliekos yra saugomos ir laidojamos.

RADIACIJOS SĄVOKA IR RADIOAKTYVUMAS

Jonizuojantysis spinduliavimas (radiacija) egzistavo kosmose daug anksčiau negu žemėje atsirado gyvybė. Prieš milijardus metų didžiojo sprogimo metu, kuriantis saulės sistemos planetoms, atsirado radiacija. Ji pamažu užpildo kosminę erdvę. Radioaktyvieji elementai, susidarant žemei, pateko į jos sandarą.
Moksliniu terminu radiaciją, kilusią iš lotynų kalbos žodžio „radiare“ – spinduliuoti, vadinamas bet kokių bangų sklidimas į aplinką. Nuo radiacijos atradimo praėjo šiek tiek daugiau kaip šimtas metų. 1896 m. prancūzų mokslininkas A. A. Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad spinduliuodamas uranas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Vieną tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei poloniu, kitą – radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 m. Tai lėmė, kad radioaktyvusis spinduliavimas buvo tiriamas toliau. Tik tenka apgailestauti, kad talentingų mokslininkų pastangos atnešė pasauliui didelę bėdą – atominę bombą, kuri 1945 m. buvo pirmą kartą numesta ant Hirošimos ir Nagasakio miestų. Tik po devynerių metų atominė energija buvo panaudota taikiems tikslams: 1954 m. buvo paleista pirmoji atominė elektrinė Rusijos mieste Obninske, o dar po poros metų antroji – Anglijoje. Tyrimai tęsiami ir dabar.
Trumpai prisiminkime atomo sąvoką, kuri labai svarbi nagrinėjant radiaciją. Radioaktyvumas glūdi atomo branduolyje, o medžiagos cheminės savybės priklauso nuo atomo elektronų apvalkalo. Atomas yra labai maža dalelė, tačiau jo sandara gana sudėtinga. Visa žemės gyvoji ir negyvoji gamta, mus supanti atmosfera, kosminės erdvės kūnai, žvaigždės ir planetos sudarytos iš atomų. Visatoje jų labai daug. Žmogus irgi sudarytas iš atomų: deguonies, anglies, vandenilio, azoto, fosforo, kalio ir kai kurių kitų atomų. Jų bus apie 4 tūkst. kvadrilijonų (4·1026). Beveik visa atomo masė sutelkta centre esančiame branduolyje, kuris užima tik vieną šimtąją atomo tūrio dalį. Kita dalis yra beveik tuščia. Joje juda labai mažos dalelės, vadinamos elektronais, kurie medžiagos sandarai labai svarbūs, nes lemia medžiagos chemines savybes. Bet medžiagos radioaktyvumui elektronai turi mažai įtakos. Medžiagos radioaktyvumas priklauso nuo branduolio sandaroje esančių vadinamųjų nuklonų, t. y. ...