„Anykščių šilelio“ analizė

 Anykščių šilelis
Antanas Baranauskas

Ekosistemos aprašymas:

Grybai: Voveruškos, Sarmatlyvai, Kiauliabudės, Ūmedės, Kazlėkai, Lepšiai, Pievagrybiai, Musmėrės.

Augalai: Pušys, Samanos, Uoguenojei, Serbentai, Eglės, Žolynai, Epušė, Dobilas, Ramunėlė, Čiobrelis, Krūmai, Alksniai, Juodasis ir Raudonasis serbentai, Putinas, Berželiai, Ąžuolai, Uosiai, Žaltienė, Gluosnis, Blendis, Kriaušė, Obelis, Sedulė, Vikšna, Šaltekšniai, Nendrės.

Gyvūnai: Vilkas, Lapė, Barsukas, Stirna, Voverytė, Širmonėlis, Kiaunė, Musės, Sliekai, Kiškiai.

Paukščiai: Žasis, Genelis, Perkūno oželis, Gegutė, Volungė, Tilvikas, Dagiliai, Pečelandos, Strazdeliai, Čižylos, Kėkštai, Šarkos.


Įvadas:
Žmogus nuo pirmųjų žingsnių daro įtaką gyvenamajai aplinkai. Šį reiškinys puikiai atsispindi Antano Baranausko ,,Anykščių Šilelis“.

Antanas Baranauskas atskleidžia, žmogaus ir gamtos tarpusavio santyki. Kūrinyje parodoma žmogaus sampratos raida apie gamtą, jos pritaikymą kasdieniniame gyvenimę.
Nors pagoniškojoje Lietuvoje žmonės su Šventais miškais turėjo religinį sąryši ir miškus itin tausojo.
,,Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę. Gyvendami vienybėj, dievaičiams intikę, Kurie daugal paminklų po miškus palikę.’’

Bet Jogailos laikais įvedus į lietuvą krikščiomybę ir bandant išnaikinti politeistinį tikėjimą, šventus miškus, aukurus pradėta kirsti ir naikinti.
,,Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti.Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė,’’

Lietuviai saikingai naudojosi miško suteiktomis ir dovanotomis, gėrybėmis
,,Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs. ‘’ ,,Iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo, Ir nei šakelės esą dykai124 nepražuvo: ‘’ ,,Ir neprietelių135 mušti griūdamas padėjęs; “

1845m. Anykyčių šilelis buvo nusavintas ir išparduotas beveik veltui. 1852m. Poetas pats nuvažiavo į Kauną, nuvežti surinktus anykštėnų skundus dėl beržyno nusavinimo.
Berž...