Referatas Anglijos bendroji teise

3 atsiliepimai



Anglijos bendroji teise

1. Bendroji teisė ir įstatymai

2. Nuorodos į konkrečius šaltinius:

2.1. Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. V., 2002

2.2. Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakarų teisės tradicijos. V., 1993

2.3. http://www.pixi.com/~kingdom/common.html

2.4. http://www.commonlawreview.com

3. Tuo metu, kai tik pradeda kurtis Anglijos „bendroji teisė“ (pradžia laikomas 1066 metų Normanų užkariavimas), Europoje jau yra įvykęs bažnyčios skilimas (1054 m.), o po 30 metų prasideda pirmieji kryžiaus žygiai (1096 m.). Taip pat šiuo laikotarpiu kuriasi naujos Europos valstybės.

4. Precedentinės teisės kilmės vieta – XI amžiaus Anglija. Tuo laikotarpiu, siekiant centralizuoti valdžią, buvo ssukurti karališkieji teismai greta veikusių bendrųjų teismų. Karališkieji teisėjai važinėdavo po šalį ir spręsdavo ginčus pagal vietos papročius. Grįžę į žiemos rezidenciją Londone analizuodavo skirtingus vietos papročius, juos lygindavo ir išrinkdavo protingiausius bei teisingiausius, kuriuos išvežiodavo po visą šalį. Taigi karališkieji teisėjai pradėjo taikyti visai šaliai bendras taisykles ir taip susikūrė bendroji teisė, kurios pagrindu susikūrė bendroji teisės tradicija. Anglijos bendroji teisė buvo sukurta karališkųjų teismų sprendimais, o ne įstatymais, kaip buvo kontinentinėje Europoje.

5. Trumpai apie teisę kuriančių institucijų raidą. AAnglijos bendroji teisė atsirado dėl būtinumo, kurį nulėmė centralizuotas Vilhelmo Užkariautojo valdymas. Šios tradicijos atsiradimą paskatino vienintelis įvykis – 1066 metų normanų užkariavimas, padėjęs pagrindą unikaliai, „nerašytai“ konstitucijai ir užrašytiems, bet žodžiu perteikiamiems sprendimams. [2 šaltinis, 142 psl.] Vilhelmas Užkariautojas ppaliko iš esmės nepaliestą Anglijos teisę, kuri buvo įvairiausių vietos papročių visuma. [2 šaltinis, 144 psl.] 1086 m. Vilhelmo administracija parengė vadinamąją Paskutiniojo teismo dienos knygą – surašymą (Domesday Book), kurioje buvo inventorizuotos visos Anglijos žemės, ir tai sudarė sąlygas valstybei gauti daug didesnes metines pajamas. Vietinius klausimus spręsdavo grafysčių (shires) ir šimtinių (hundreds) teismai. Karalius spręsdavo tik ypatingus, su Karaliaus aplinkos žmonėmis susijusius teisminio pobūdžio ginčus [2 šaltinis, 145 psl.]

XII amžiuje Henrikas II reformavo valdymo sistema. [1 šaltinis, 204 psl] Buvo įsteigti 3 nauji teismai: iždo teismas, bendrųjų civilinių bylų teismas ir Karaliaus suolo teismas. Trys teismai įtvirtino centralizuotą teisminę valdžią. Jie posėdžiavo Vestminsteryje net ir tuomet, kai karaliaus nebūdavo. [2 šaltinis, 145-146 psl] Bendrosios teisės teismų jurisdikciją griežtai vvaržė įsakymų sistema (writ system). Iškelti civilinę bylą viename iš teismų buvo galima tik gavus specialų įsakymą iš aukštų pareigūnų („jeigu nėra įsakymo, nėra ir teisės“). [2 šaltinis, 147 – 148 psl.] 1215 metais baronai kartu su dvasininkais išgavo iš karaliaus Jono chartiją, kuri vėliau imta vadinti Didžiąja Laisvių Chartija (Magna Carta) [2 šaltinis, 149 psl] Ja Karalius taip pat įsipareigojo neskirti valdininkais žmonių, neišmanančių įstatymų. [1šaltinis, 207 psl] Bažnyčios teismai ilgiau negu kaimo bendruomenių teismai įstengė konkuruoti su karališkaisiais tteismais. Bažnyčios teismai gynė kanonų teisę. [2 šaltinis, 149 – 150 psl]

Parlamentas Anglijoje susikūrė XIII amžiaus antroje pusėje. Iki XIV amžiaus vidurio visi luomų atstovai posėdžiavo bendrai, o po to išsiskyrė į dvejus rūmus: Bendruomenių ir Lordų rūmus. 1330 metų Vestminsterio statutas nustatė, kad parlamentas turi rinktis kartą per metus, o prireikus – ir dažniau. [1 šaltinis, 208 psl]

Karaliaus valdžiai saugoti Henrikas VII 1487 metais įsteigė Žvaigždžių Rūmų teismą. [1 šaltinis, 209 psl] Žvaigždžių Rūmams buvo suteikta plati baudžiamoji jurisdikcija. Jų skiriamos piniginės baudos ir bausmės nebuvo pernelyg griežtos, be to, nebuvo skiriama mirties bausmė. [2 šaltinis, 153 psl.]

1628 metais Parlamentas išleido Teisių peticiją. [2 šaltinis, 155 psl.] 1700 metais remiantis Santvarkos aktu (Acto of Settlement), buvo įkurta nepriklausoma teismų sistema, kurios narius pašalinti galėjo tik parlamentas. Aktas įteisino tai, ką Coke‘as buvo pasakęs prieš kelis dešimtmečius: monarchas negali atleisti teisėjų. [2 šaltinis, 156 psl] Teismų santvarkos aktai paspartino teisės ir teisingumo susiliejimą. Kiekvienas Aukštojo teismo padalinys privalėjo taikyti ir teisės, ir teisingumo taisykles. Bet jei rasdavosi prieštaravimų, viršų turėdavo imti teisingumas. [2 šaltinis, 158 psl.]

Norintys plačiau susipažinti su Anglijos teisėkūros ir teisėsaugos institucijų raida gali pasiskaityti: 1 šaltinyje 202 – 210 psl, 2 šaltinyje 142 – 169 ppsl. 3 šaltinyje yra Laisvių Chartija (tekstas anglų kalba). Taip pat ir ketvirtame šaltinyje yra daug informacijos, tačiau ji taip pat anglų kalba.

Bendroji teisė. Tai, kad jau XII a. Anglijos karaliams iš esmės pavyko sutelkti teiseną keleriuose jiems pavaldžiuose Londono (Vestminsterio) teismuose, ypač kai nusistovėjo tuos karalių teismus atstovaujančių važinėjančių teisėjų veikla, susidarė sąlygos iš kiekvienai vietovei skirtingos teisės medžiagos, kur svarbiausia buvo papročių teisė, kurtis bendrai visai Anglijos valstybės teritorijai teisei nacionaliniu pagrindu. Šia teisę, kuri ėmė vadintis bendrąja teise (common law), karalių teismai kūrė spręsdami konkrečias, atsirandančias visoje valstybės teritorijoje, bylas. [1 šaltinis, 210 psl.]

Iš pradžių bendroji teisė buvo gana ribota, skirta tik karaliaus byloms. Privatūs asmenys su savo skundais kreiptis į karaliaus teismus neturėjo teisės, jų bylas nagrinėjo vietos teismai. Tačiau netrukus bendroji teisė ėmė plėstis, apimdama ir vadinamąsias bendrąsias bylas. [1 šaltinis, 210 psl]

Privatūs asmenys patys tiesiogiai į karaliaus teismą kreiptis negalėjo, tai buvo laikoma privilegija, kurios kaskart reikėjo prašyti karaliaus. Nuo Henriko II laikų kiekvienu tokiu atveju reikėjo gauti karaliaus, o praktiškai – lordo kanclerio specialų įsakymą (writ),leidžiantį jų ginčo nagrinėjimą perkelti į karališkąjį teismą. Įsakymuose tam tikra specialia forma trumpai būdavo išdėstoma bylos esmė ir teismo valdininkui pavedama išnagrinėti ieškinį ir atkurti pažeistas iieškovo teises. [1 šaltinis, 210 psl.]

Lordo kanclerio įsakymas faktiškai garantavo, kad, ieškovas, teisme įrodęs įsakyme konkrečiai nusakyto teisės pažeidimo faktą, bylą laimės. Ši viduramžių Anglijoje nusistovėjusios teismo procedūros forma priminė senovės romėnų vadinamąjį formulinį procesą. [1 šaltinis, 211 psl.]

Tokia tvarka (įsakymų reikalingumas bylai pradėti) buvo pradėta taikyti XII amžiuje iš pradžių kaip išimtis, o vėliau, plečiantis karališkųjų teismų kompetencijai, tai tapo kasdienybe. Ilgainiui susidarė tam tikras aplinkybių, kuriomis asmuo galėjo tikėtis įsakymo, sąrašas.[211]

Kiekvienam konkrečiam ieškiniui rašant vis kitą įsakymą tapo aišku, kad ieškovai savo ieškiniui pagrįsti naudoja vis tuos pačius argumentus. Ši aplinkybė netrukus paskatino parengti standartinius įsakymų tekstus pagal ieškinių rūšis. Įsakymai virto iš anksto parengtais ir kaskart konkrečiai konfliktinei situacijai parenkamais ieškinių formuliarais, į kuriuos tereikėdavo įrašyti šalių vardus ir adresus. Laikui bėgant ginčų rūšių vis daugėjo, ėmė nebeužtekti parengtų įsakymų tipų, todėl imti rengti kaskart vis nauji. XII amžiaus pabaigoje Lordas kancleris naudojo apie 75 tipų standartinius įsakymus, kurių skaičius vėliau dar išaugo. Jie buvo pradėti grupuoti. XIII amžiuje pasirodė pirmieji bendrosios teisės žinynai. Netrukus nusistovėjo tvarka, kad ieškovas pats turėdavo pasirinkti tinkamą įsakymo formuluotę ir iš karaliaus kanceliarijos gaudavo tik jo patvirtinimą. Neteisingas pasirinkimas lėmė teisėjo atsisakymą nagrinėti ieškinį. [212]

Bendroji teisė kūrėsi taip pat tiesioginės karaliaus

teismų praktikos pagrindu. Užrašuose šalių reikalavimai ir motyvuotas teismo sprendimas pradėti fiksuoti nuo važinėjančių teisėjų atsiradimo. Jie buvo ir Vestminsterio teismuose. Nuo XIII amžiaus tokie teismų sprendimai pradėti reguliariai skelbti vadinamuosiuose „Bylų ritinėliuose“, o netrukus ir „Metraščiuose“. Ši medžiaga iš pradžių buvo naudojama vienam ar kitam konkrečiam papročiui patvirtinti, bet ilgainiui čia susiklostė precedento taisyklė – kartą priimtas tos pačios grandies ar aukštesnių teismų sprendimas, kuriame yra kokia nors teisminė nuostata, taip pat aiškinantis painią teisės normą ar atsakantis į tteisės normų nenumatytą klausimą, imtas laikyti privalomu pavyzdžiu visiems vėlesniems bylų, kuriose yra panašių faktinių aplinkybių, sprendimams. Teisėjo pareigą taikyti bendrosios teisės normą, esančią ankstesniame teismo sprendime, pagrindė tradicinė anglų doktrina, pagal kurią teismo sprendimais deklaruojamos bendrosios teisės normos yra amžinos ir nuo teisėjo nepriklausančios. [1 šaltinis, 213 psl.]

Bendra visai valstybės teritorijai teisė kūrėsi ne vietoj senosios anglosaksų papročių teisės, o šalia jos. Formaliai jos niekas niekada nepanaikino. Tačiau vėliau, ėmus didėti karaliaus teismuose taikomos teisės vaidmeniui, senoji teisė tapo vvis mažiau reikalinga ir pamažu buvo išstumta iš gyvos teisės apyvartos.

Aktyvi teisinė karaliaus kanclerio veikla leidžiant naujus įsakymus ilgainiui ėmė kelti feodalų nepasitenkinimą. Todėl 1285 metais kancleriui buvo uždrausta leisti naujo turinio įsakymus (antrasis Vestminsterio statutas). Nuo tada karaliaus ttesimai ėmė priiminėti tik tokius privačių žmonių skundus, kurių turinys atitiko kurį nors vieną iš jau esamų įsakymų. Tai lėmė įsakymų sistemos sustabarėjimą, o piliečiai, neradę tinkamo formuliaro, likdavo be teisminės gynybos. [1 šaltinis, 214 – 215 psl.]

XIV amžiuje vykstant natūrinio ūkio smukimui ir miestų augimui, audringai keičiantis rinkos santykiams kūrėsi nauji visuomeniniai santykiai, kurie bendrosios teisė...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1572 žodžiai iš 3143 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti