Alkoholizmas

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

Ligos priežastys

Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis, tačiau nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Manoma, kad alkoholis aktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonumą, išsekina galvos smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą, ilgainiui normalus organizmo funkcionavimas be alkoholio tampa neįmanomas. Svarbūs genetiniai faktoriai, nustatyta, kad sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus. Taip pat svarbūs tokie charakterio bruožai kaip uuždarumas, egocentrizmas, nekantrumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kt. Dažniau šia liga suserga melancholikai ir cholerikai. Neigiamą įtaką turi nedarbas, neužtikrintumas savo ateitimi, prasta materialinė padėtis, kai šeimoje girtaujama, nesirūpinama vaikais.

Simptomai

• Abstinencijos sindromas

• Interesų rato susiaurėjimas

• Stiprus noras vartoti alkoholį

• Nesugebėjimas susivaldyti

• Socialinių apribojimų nepaisymas

• Auganti organizmo tolerancija alkoholiui

• Neigiamų pasekmių ignoravimas

• Psichinė priklausomybė alkoholiui

• Fizinė priklausomybė alkoholiui

Ligos eiga

alkoholizmo stadijos:Skiriamos

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta ppakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui rreikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.

II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijos. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Išsivysčiusiose šalyse alkoholizmu serga - pproc. gyventojų. Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.