 |
 |
 |
ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS
Šis antikos karvedys, Makedonijos karalius gimė 356 m. pr. Kr. (liepos 12 d.) Peloje, tuometinėje Makedonijos sostinėje, o mirė 323 m. pr. Kr.(birželio 13 d.) Babilone.
Geriausi pusryčiai, Leonido manymu, buvo naktinis žygis, o vakarienė – menki pusKaralaitį mokė daugybė mokytojų (visi jie buvo graikai). Aleksandrui buvo būdingas kritiškas požiūris į juos ir jų dėstomus dalykus. Jis turėjo savotišką manierą reikšti pretenzijas mokytojams ir juos klausinėti.
Dešimtmetis Aleksandras jau mokėjo skambinti lyra, galėjo atmintinai sakyti Homero eiles. ,,Iliadą” jis laikė ne ttik puikiausiu grožiniu kūriniu, bet ši poema jam buvo ir karo vadovėlis. Ją būsimasis karžygys slėpė po pagalve kartu su kardu. Berniuką žavėjo teatras ir meno kūriniai karo tematika.
Trylikametį Aleksandrą ir keturis jo draugus pradėjo mokyti pats garsiausias senovės filosofas Aristotelis. Mokslai vyko Mezės gyvenvietėje, nuošalioje karaliaus viloje, kur buvo nuostabi gamta. Juos mokė gero elgesio taisyklių, valstybės valdymo, literatūros, meno, filosofijos.
Vėl grįžęs gyventi pas tėvus į karalių rūmus, karalaitis jautėsi galįs vadovauti. Tad, kol tėvas buvo žygyje į Perintą, ššešiolikametis Aleksandras sėdo prie valstybės vairo. Jaunuolis numalšino tuo metu šalyje kilusį maištą ir likvidavo jo pasėkmes.ryčiai.
Tėvas buvo patenkintas sūnumi, todėl aštuoniolikmečiui Pilypas jau leido dalyvauti mūšyje prie Cheronėjos. Čia Aleksandras pirmą kartą pasižymėjo karvedžio talentu: jo vadovaujamas kairysis sparnas nnulėmė visą mūšio eigą ir makedoniečių pergalę prieš graikų polių sąjungą.
Po šio mūšio Makedonijos karalius paskelbė karą Makedonijos ir Graikijos vardu Persijai. 336 m. pr. Kr. Pilypas II jau ruošė kariuomenę žygiui prieš persus, tačiau jis buvo nužudytas (Pausanijaus) Aleksandro sesers Kleopatros ir Epyro karaliaus vestuvių metu.
Pirmaisiais savo valdymo metais Aleksandras Makedonietis surengė žygius prieš kaimynines gentis: ilyrus, tribalus, tebiečius, o taip pat privertė Spartą ir Atėnus pripžinti Makedonijos pirmenybę.
334 m. pr. Kr. jo vadovaujama graikų ir makedoniečių kariuomenė išsilaipino Mažojoje Azijoje prie Graniko upės, sumušė persus ir užėmė beveik visą M. Aziją. Graikški persų miestai, išskyrus Miletą ir Halikarnasą, Aleksandrą sutiko kaip išvaduotoją. Jie buvo paskelbti laisvaisiais ir gavo autonomiją.
Antras didesnis susitikimas su persais Įvyko 333 m. pr. Kr. pprie Iso. Čia persams vadovavo pats Darijus III. Ir šiose kautynėse nugalėjo Aleksandras nors ir turėjo kelis kartus mažesnę kariuomenę nei persai. Darijus iš kautynių lauko pabėgo, palikęs net ir savo šeimą, su kuria Makedonietis elgėsi riteriškai. Darijus, pamatęs Aleksandro pergales, pasiūlė jam taiką, bet šis nesutiko.
Kitų metų žiemą Aleksandro kariuomenė užėmė Egiptą, iš ten nužygiavo į Mesopotamiją.
