Referatas advokaturos santykis su teisingumo ministerija ir kitomis valstybes institucijomis

3 atsiliepimai



advokaturos santykis su teisingumo ministerija ir kitomis valstybes institucijomis

TURINYS

ĮVADAS………………………… 3

I. ADVOKATŪROS ISTORIJA………………………… 4

Prisiekusieji ir privatūs advokatai………………………… 5

II.PAGRINDINĖS ADVOKATŪROS VEIKLOS FORMOS…………….. 6

Advokatūros sąvoka………………………… 6

Teisingumo ministerija ir advokatas………………………… 7

IŠVADOS………………………… 11

LITERATŪRA………………………… 12

PRIEDAI………………………… 13

Įžanga

Šia tema literatūros lietuvių kalba yra pakankamai, taip pat ir užsienio kalba (rusų, anglų, prancūzų), be to nemažai informacijos internete. Leidžiamas Advokatų Traybos žurnalas „Lietuvos Advokatūra“, taip pat apie advokatūrą galima rasti lietuviškoje periodikoje.

Nueitas nemažas evoliucijos kelias iki šiuolaikinio advokato. Visais laikais buvo laikyta, kad advokatas yra „laisvosios profesijos“ atstovas, tačiau jo veiklos tikslas nėra pelnas, jam netaikomi kkomercinę veiklą reglamentuojantys įstatytmai.

Visos teisininko profesijos yra glaudžiai susijusios, tarsi vieno medžio šakos. Teisininkas turi nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir nesavanaudiškai dalytis savo žiniomis su mažesnę praktiką ar kvalifikaciją turinčiais kolegomis.

Advokatko pagrindinis tikslas – rūpintis galiojančios teisės apsauga ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą. Advokatas yra pakankamai reikšminga figūra baudžiamąjame procese, o Konstitucija įtvirtina asmens teisę turėti advokatą. Jo sąžiningumas, orumas, padorumas, korektiškumas, garbingumas ir kitos dorovinės savybės padeda užtikrinti advokato profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Tik pasižymintis ppuikia savitvarda advokatas sugeba oriai elgtis visais profesinės veiklos atvejais – tiek bylą pralaimėjęs, tiek laimėjęs. Tik tokia advokato elgsena skatina pagarbius, korektiškus santykius advokatūroje.

Asmenys dažnai naudojasi advokato paslaugomis net kai tai nėra būtina, tačiau siekia kvalifikuotos teisinės pagalbos. AAdvokatai padeda ir pataria savo klientui įvairiais teisiniais klausimais. Šios profesijos atstovai padeda įgyvendinti teisingumą, taip pat įgyvendina galiojančią teisę, ją išaiškina kasdieniame gyvenime.

Dabartinės Lietuvos advokatūra formavosi labai nepalankiu laiku, kai Lietuvai buvo primesta tarybinė socialistinė teisė. Į advokatą, ginantį piliečių teisėtus interesus, buvo žiūrima su nepasitikėjimu ir ironija. Ji pradėjo formuotis šešioliktame amžiuje.

I. Advokatūros istorija

Lietuvos advokatūra pradėjo formuotis devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Pirmieji lietuvių advokatai buvo S. Raila (1883 m.), M. Lozoraitis (1894 m.), J. Vileišis (1899 m.). Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lietuvių advokatų padaugėjo. Taip pat advokato darbą dirbo tokio aukšto intelektualinio ir moralinio lygio asmenybės kaip: A. Smetona, M. Yčas, M. Biržiška, F. Bugailiškis, V. Biržiška, P. Leonas, A. Janulaitis, A. Tumėnas, M. Šleževičius, A. Bulota, M. Rėmeris iir kiti. Kadangi neišliko ir nebuvo išspausdintos šių žymių teisininkų teismuose pasakytos kalbos. Neišliko didelio kultūrinio palikimo iš kurio būtų galėję mokytis visos vėlesnės Lietuvos teisininkų kartos.

Dabartinės Lietuvos advokatūra formavosi labai nepalankiu laiku, kai žmogaus dvasinės vertybės buvo trypiamos, o Lietuvai buvo primesta tarybinė socialistinė teisė, labai nutolusi nuo pasaulinio teisės mokslo. Ji reikalavo iš kiekvieno žmogaus politinio paklusnumo, visiškai užmiršdama teisę jį ginti.

Tarybinė aristokratija ir jos žemesnės pakopos kūrė savus nerašytus įstatymus, kaip Romos pretoriai ir naudojosi jais sudarydamos ssąlygas visiškai savivalei ir korupcijai. Kovą už piliečių teises ir teisėtus inetresus traktavo kaip trukdymą normaliai gyventi.

Į advokatą, ginantį piliečių teisėtus interesus, buvo žiūrima su ironija ir nepasitikėjimu. Tai buvo neteisingas požiūris į advokatūrą .

Teisėjai buvo parenkami ne pagal intelektą ir dalykines savybes, o pagal “nepriekaištingą kilmę”. Kai kurių teisininkų darbas menkino teismo procesą, smukdė teisinę kultūrą. Be to, daugelis iš jų nesuvokė tikrosios advokatų funkcijos teismo procese: į advokatų kalbas buvo žiūrima kaip į ritualą, sakoma kad jos beprasmiškos, kad tai tik religtas.

Tarybinės valstybės sistema buvo daugelio nusikaltimų priežastis. Advokatams teisinėse kalbose dažnai tekdavo aplenkti žmogaus psichologiją, jo gyvenimo egzistavimo sąlygas, daug dėmesio skirti bylos aplinkybėms ir jas analizuoti. Nors ir buvo sumenkinta advokato padėtis teismo procese, daugelis advokatų sugebėdavo padėti išaiškinti tiesą.

Advokatas buvo jau senovės Romoje. Iš pradžių vadintas globėju, patronu, vėliau – gynėju teisme. Viduramžiais Europoje atstovauti galėjo šalims tik civiliniuose procesuose. Rusijoje buvo žinomas advokatas penkioliktame amžiuje. LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) advokatas atsirado šešioliktame amžiuje ir buvo vadintas prokuratoriumi, o vėliau patronu. Aštuonioliktame amžiuje bajorų teisme advokatauti galėjo tik bajoras, kituose teismuose – miestietis. 1864 m.

Romos imperijos teismuose taip pat ir Lietuvos teismuose įvestos dvi kategorijos advokatų: prisiekusysis ir privatus. Advokatai vadovavosi 1864 mm. Romos imperijos teismų statutais. “Romos imperijoje (ir Lietuvoje) 1864 – 1874 buvo sudarytos prisiekusiųjų advokatų taryba“ Nuo 1874 m. jiems vadovavo apygardų teismai.

Lietuvos Respublikos prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba. Iki 1933 m. Lietuvoje buvo prisiekusieji ir privatieji advokatai. SSRS okupavus Lietuvą advokatūra buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros nuostatus. “1961 m. priimti LSSR advokatūros nuostatai, keisti 1980 m.. Nuo 1998 m. advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas.” 2000 m. Lietuvos advokatūrą vienijo daugiau nei 800 advokatų. Nuo 1992 m. ji yra Tarptautinės advokatų asociacijos narė.

Pagrindinė advokatų savivaldos garndis buvo advokatų kolegija. Kolegija buvo savarankiškas advokatų susivienijimas. Kolegijos aukščiausias organas buvo visuotinis kolegijos narių susirinkimas. Kolegijos vykdomasis organas buvo prezidiumas, o kontrolę atlikdavo revizijos komisija. “Kolegijos prezidiumas priimaasmenis į kolegijos narius, taiko skatinimo priemones, nagrinėja kolegijos narių nusižengimų bylas, nusižengusiems skiria drausmines nuobaudas, atleidžia ir šalina iš kolegijos.”

II. Pagrindinės advokatūros veiklos formos

Pagrindinis Advokatūros uždavinys yra teikti piliečiams ir organizacijoms teisinę pagalbą. Ji padeda saugoti piliečių ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, vykdyti teisingumą, laikytis teisėtumo, jį stiprinti. Teisinė pagalba piliečiams teikiama įvairiomis formomis – duoda konsultacijas ir paaiškinimus įvairiausias teisiniais klausimais, žodžiu ir raštu teikia informaciją apie įstatytmus, surašo pareiškimus, skundus ir kitus tteisinio pobūdžio dokumentus, atstovauja teisme.

“Advokatūra – tai apibendrinamoji sąvoka <.>” . Ji vienija visus Lietuvos advokatus. Advokatas o ne advokatūra teikia teisinę pagalbą. Advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis. Lietuvoje advokatų skaičius neribojamas. Vienas iš svarbiausių organizacinių advokatūros veiklos bruožų yra jos atvirumas ir prieinamumas visiems, kam reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba. Pakankamas advokatų skaičius užtikrina advokato teikiamą teisinę pagalbą, kadangi šiuo metu Lietuvoje yra ne mažai profesionalių advokatų. Valstybė turi užtikrinti, kad advokatai atitiktų profesinę kvalifikaciją.

Advokatas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Svarbiausia kad advokatūra dirbtų dorai. Ji yra demokratijos vertybė. Nei demokratinės valstybės, nei jos teisinės sistemos negalima įsivaizduoti be advokatūros.

Advokato veikla etiškos laikysenos ir darbo pavyzdys.

“Prof. P. Leono nuomone, advokato veiklos prigimtis, jo veiklos uždaviniai ir darbo tikslas reikalauja:

a) tam tikrų jo asmens savybių (mokslinio pasiruošimo ir dorovinio išsiauklėjimo);

b) atitinkamų teisinių jo veiklos sąlygų: laisvės ir laisvos advokatų korporacijos jai apsaugoti;

c) nuolatinės griežtos dorovinės disciplinos ir priežiūros, kurią vykdo advokatų korporacija.”

Pagrindinė advokatų veiklos principų yra advokatų profesinės veiklos teisėtumas. Advokatas atstovaudamas savo klientą privalo naudotis tik teisėtomis priemonėmis.

Advokatas turi būti nuo nieko nepriklausomas. Jis turi būti nešališkas. Advokatas privalo veikti savo kliento naudai. Advokatams taikomi įvairūs ribojimai. Jis privalo saugoti profesinės veiklos metu

patikėtas žinias, bei teismo posėdžio metu dėvėti mantiją.

Advokatai skiriami pagal grafikus teikti valstybinę teisinę pagalbą. Tokiems advokatams, kuriems yra paskirta teikti valstybinę teisinę pagalbą konkretiems teismams, iki teisminio tyrimo įstaigoms, paskiriamas koordinatorius – advokatų kontora ar atskiras advokatas, arba Lietuvos advokatų taryba (jie taip pat sudaro tokių advokatų sąrašus). Šie advokatų sąrašai pateikiami atitinkamiems teismams, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kuriems, prireikus advokato paslaugų parengtiniame tyrime ar teismo procese, privalo kreiptis į atitinkamo rajono, miesto tos vietovės koordinatorių. Koordinatorių paskiria įį atitinkamas vietoves, jų darbo organizavimo principus nustato Lietuvos advokatų taryba. Ji informuoja apie paskirtus koordinatorius atitinkamus teismus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo įstaigas.

Nors advokatai yra nepriklausomi jų veiklą kontroliuoja Teisingumo ministerija. “Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.” Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos advokatų taryba parengia ir patvirtina rekomendacijas ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1496 žodžiai iš 2992 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti