Absurdas ir jo samprata

Absurdas ir jo samprata

Absurdas yra vienas iš svarbiausių temų filosofijoje. Šis terminas dažnai yra susijęs su egzistencializmu. Egzistencializmas gali būti vadinamas žmogaus egzistencijos būtis, buvimas, jos prasmės ir galimybių apmąstymui. Jis būdingas dar antikos filosofams, tačiau pats terminas nesenas. Egzistencializmu visų pirma vadinamas XX a. viduryje (ketvirtajame – šeštajame dešimtmetyje) Europoje plačiai pasireiškęs filosofinis ir literatūrinis judėjimas, kurio objektas yra individo egzistencija. Skirtingai nuo klasikinės filosofijos, egzistencializmas atsisako kalbėti apie pasauli be žmogaus, apie būtį apskritai ir renkasi atskiro žmogaus problemas. Baigtinė žmogaus egzistencija pasaulyje ir jos įprasminimas - pagrindinė egzistencializmo problema. Egzistencializmo žmogus neatsiejamas nuo jo poelgių ir aplinkos: „žmogus yra žmogus tik čia būties dėka“ (Haidegeris), „egzistencija yra aukščiau esmės“, nes „žmogus pirma egzistuoja, susiduria su pasauliu, o tik paskui apibrėžia save“ (Sartras). Jis pasisako už „mąstymą vaizdais“ (Kamiu), nes esą asmeniška patirtis moksliniam aprašymui nepasiduoda. Egzistencializmas - kryptis, kuri individą, individualią patirtį ir jos unikalumą laikė žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu. Absurdas ir egzistencializmas yra gana glaudžiai susiję, absurdizmas yra egzistencializmo komponentas. Absurdo patirtis yra viena iš būsenų, kurias egzistencialistai tyrinėjo. Absurdas yra būsena, kurią patiria žmogus, kai jis supranta, kad pasaulis yra beprasmis ir nesuprantamas. Ši būsena kelia daugybę klausimų ir iššūkių, kuriuos gali spręsti filosofai. Nuo senovės filosofai stebėjosi, kaip žmogaus būtybė susiduria su pasaulio tvarka. Vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos filosofija bandė atsakyti, yra: kokia yra žmogaus vieta šiame pasaulyje? Pasaulis yra chaotiškas ir nesuderinamas su žmogaus poreikiu rasti prasmę ir tikslą. Tai kelia daugybę klausimų apie gyvenimo tikslą ir prasmę, kurie yra pagrindinės filosofinės problemos. Absurdas gali sukelti daugybę pasekmių žmogui. Pirmiausia, tai gali sukelti jausmą beprasmio gyvenimo ir depresijos. Žmogus gali prarasti viltį ir neberasti jokio paskato gyventi. Be to, absurdo patirtis gali sukelti jausmą nuolatinio nusivylimu ir neviltimi. Filosofai skirtingai vertina absurdo problemą. Kai kuriems filosofams absurdo patirtis yra neigiamas dalykas, o kitiems ji yra teigiamas. Pavyzdžiui, prancūzų filosofas Jean-Paul Sartre absurdo patirtį laiko teigiamu dalyku, nes ji suteikia žmogui laisvę ir atsakomybę už savo veiksmus. Kita vertus, filosofas Martin Heidegger absurdo patirtį laiko neigiamu dalyku, nes ji trukdo žmogui surasti prasmę ir tikslą gyvenime. Absurdas yra sudėtinga problema, tačiau yra keletas būdų, kaip ją spręsti. Pirmiausia, svarbu priimti absurdo patirtį ir su ja susitaikyti. Tai gali reikšti, kad reikia priimti pasaulį kaip jis yra ir gyventi čia ir dabar. Kita galimybė yra ieškoti prasmės ir tikslų gyvenime iš naujo. Tai gali reikšti, kad reikia rasti naujus pomėgius arba gyvenimo tikslus. Be to, absurdo problemą galima spręsti bendraujant su kitais žmonėmis, pasitelkiant filosofiją arba religiją. Absurdas yra sudėtinga filosofinė problema, su kuria susiduria daugelis žmonių.

Absurdo filosofija teigia, kad žmogaus egzistencija neturi jokios aiškios ar objektyvios prasmės ar tikslo. Pasaulio ir žmogaus buvimas ...